Vis daugiau žmonių tvirtina, kad suteikiant balsavimo teisę jaunimui nuo 16 metų, galime skatinti jų
įsitraukimą į politiką, kurti atsakingesnę pilietinę visuomenę, taip pat užtikrinti demokratijos principų
stiprinimą. Dalis visuomenės, priešingai, nerimauja dėl jaunimo politinio susidomėjimo ir informuotumo
stokos, taip pat dėl galimo manipuliavimo priešrinkiminių agitacijų metu. Leidimas balsuoti 16 metų
sulaukusiems asmenims, ne tik atveria duris jaunimo pilietiniam įsitraukimui, bet ir kelia svarbius
klausimus apie demokratijos ateitį. Kiekvienas žingsnis šioje diskusijoje, turi pakankamai didelę reikšmę
mūsų visuomenei bei politiniam gyvenimui, todėl labai svarbu atidžiai įvertinti visus aspektus ir kartu
ieškoti daugumai priimtinų sprendimų, kurie atspindėtų mūsų demokratines visuomenės vertybes bei
siekius.
Jaunimo balso svarba:
Esu įsitikinęs, kad suteikiant balsavimo teisę nuo 16 metų, ne tik žengiame svarbų žingsnį į priekį
stiprindami demokratijos vertybes, bet ir pripažįstame jaunimo atsakomybę bei įsipareigojimą
visuomenei. 16 metų sulaukę asmenys jau turi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, privalo prisiimti
dalinę teisinę atsakomybę, gali dirbti pasirinktoje darbo vietoje ir mokėti mokesčius, Tai rodo, kad
jaunimas jau turi tam tikrą atsakomybės lygį ir yra gabūs dalyvauti visuomenės gyvenime. Tai ne tik
būtinybė, bet ir svarbus veiksnys, kuris skatina jaunimą aktyviai dalyvauti politiniuose procesuose ir tapti
atsakingais piliečiais.
Antra, suteikdami balsavimo teisę jaunimui, pripažįstame jų gebėjimą dalyvauti visuomenės gyvenime ir
priimti atsakingus sprendimus. Tai ne tik skatina jaunimo politinį sąmoningumą, bet ir užtikrina, kad
ateities politinės kartos būtų geriau pasirengusios dalyvauti demokratiniuose procesuose. Šis žingsnis
suteikia galimybę jaunimui aktyviai įsitraukti į politinius sprendimus, išsakyti savo vertybes ir siekius bei
prisidėti prie demokratijos stabilumo ir augimo, kuri yra svarbi šiuolaikinės visuomenės plėtrai.
Trečia, jaunimo balsavimo teisė taip pat padeda įtvirtinti lygybės ir teisingumo principus demokratinėje
visuomenėje. Jaunimas nuo 16 metų prisiima įvairiais socialines ir teisines atsakomybes, todėl suteikiant
galimybę balsuoti, užtikriname jų teisę dalyvauti politiniuose sprendimuose, kurie tiesiogiai veiks jų
gyvenimą ir ateitį. Be to, suteikdami balsavimo teisę jaunimui, skatiname lygybę visuomenėje, nes visi
piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus, turėtų turėti teisę dalyvauti demokratiniuose procesuose ir turėti
įtakos sprendimams, kurie paveiktų jų ateitį, o tai yra esminis demokratijos principas. Jaunimo balsavimo
teisė ne tik užtikrina lygybę, bet ir skatina visuomenės demokratinį vystymąsi bei suteikia jaunimui
galimybę aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procese, formuojant visuomenės ateitį.
Ką tai reiškia vietos lygmenyje?
Jaunimo, kaip ir kitų visuomenės sluoksnių balsas, yra svarbus, todėl jų norai taip pat turi būti išgirsti ir
atspindėti politiniuose procesuose, ypač vietos lygmeniu. Sumažinant savivaldos rinkimų amžiaus ribą
iki 16 metų, padidėtų jaunimo įsitraukimas į politinį gyvenimą ir būtų užtikrinta, kad jų nuomonė yra
išgirsta ir atspindėta vietos tarpe. Tai pat svarbu paminėti, kad šalyje mažėjant jaunų žmonių, būtina
užtikrinti jaunų žmonių atstovavimą savivaldos lygiu. Bet juk tai taip pat skatintų politinį sąmoningumą
jaunimo tarpe bei užtikrintų, kad politiniai sprendimai atitinka visų visuomenės sluoksnių interesus.
Taip pat daugelis jaunų žmonių pasiekia 18-19 metų amžių migruoja iš periferijos į didmiesčius, dėl
gyvenamosios aplinkos kaitos prarandant susidomėjimą dalyvauti vietos lygmens demokratiniuose
procesuose. Tuo tarpu jaunimui 16-17 metų amžiuje procesai savivaldoje yra kur kas artimesni. Jaunas
asmuo, būdamas 16 ar 17 metų , jaučia didesnį ryšį su savo vietos bendruomene ir dalyvauja politiniuose
procesuose su didesniu susidomėjimu. Todėl sumažinus balsavimo amžių iki 16 metų, būtų galima
paskatinti jaunimą aktyviau dalyvauti savivaldos politikoje, įtraukiant juos į procesus, kuriose jie aktyviai
pasisako ir kurie jiems svarbūs.
Kadangi vyksta daug reformų švietimo sistemoje: keičiamos mokymo programos, egzaminų tvarka,
pertvarkomi universitetai, pertvarkomos mokyklos, būtent 16 metų asmenys, kuriuos tiesiogiai įtakoja šie
procesai, privalo turėti galimybę išsakyti savo nuomonę rinkimų metu. Jaunimas susidurdamas su
įvairiais toksiniais medžiagų vartojimo ypatumais, iššūkiais internete, bendravimo kultūros pasikeitimu,
su kuriais nesisuduria vyresnio amžiaus asmenys, gali ir privalo būti išgirsti.
Esant įtemptai geopolitinei situacijai pasaulyje, kai kariauti kviečiami jauno amžiaus žmonės, jie, kaip
niekas kitas, turi turėti teisę išsakyti savo poziciją dėl valstybės gynybos, galimybės prisidėti ginant savo
šalį, o tam yra vienintelis būdas, tai tinkamai išrinkti asmenys, vadovaujančius šiems procesams.
Europos valstybėse mažėjant jaunų žmonių skaičiui ir senėjant visuomenei, visos valstybės susiduria su
nemenkais iššūkiais darbo rinkoje, mokesčių reformose, ant jaunimų pečių gula vis daugiau prievolių,
kurios reikalauja naujų įgūdžių, greito reagavimo, naujo požiūrio, todėl tam, kad būtų užtikrintas
įvairiapusis valstybės funkcionavimas, būtina įtraukti jaunimą į šalyje vykstančius procesus.